Sot nė botė fliten rreth 2.700 gjuhė dhe rreth 7.000 dialekte te ndryshme. Vetėm nė indonezi, fliten 365 gjuhė tė ndryshme. Mė shumė se 1.000 gjuhė fliten vetėm nė kontinentin e Afrikės. Gjuha mė e vėshtirė pė t'u mėsuar qė tė flitet ėshtė gjuha baske, e cila flitet nė disa pjesė tė Spanjės dhe tė Francės. Baskishtja nuk ka lidhje me asnjė gjuhė nė botė. Mandarinishtja (kinezishtja) ėshtė gjuha qė flitet mė sė shumti nė botė, kurse pas saj pason anglishtja. Por, si gjuhė amtare, spanjishtja ėshtė gjuha mė e folur nė rruzullin tokėsor.
Leonardo Da Vinēi (1452 - 1519) ka pėrpiluar skemėn e njė nėndetėsje, kurse Uiliem Burni, matematikan britanik, vizatoi planin pėr nėndetėse nė vitin 1578. Por, vetėm mė 1620, Kornelius Van Drebeli, shpikės holandez, ia doli qė ta ndėrtojė nėndetėsen e parė.
Pikaso mė shpejt ka ditur tė vizatojė sesa tė ecėn, dhe fjala e parė qė ka thėnė si fėmijė ka qenė fjala "laps" (nė gjuhėn e tij amtare - spanjishte).