Videokamerat dixhitale gjenden nė njė shumėllojshmėri formatesh, duke pėrfshirė kėtu kamerat MiniDV, qė pėrdorin minikaseta, modelet DVD, qė pėrdorin minidisqe dhe kamerat me disk tė ngurtė, qė e ruajnė videon nė kujtesėn e brendshme. Shumė prej produkteve mė tė rinj arrijnė tė regjistrojnė edhe video me ekran tė gjerė (me raport 16:9), tė konceptuara posaēėrisht pėr televizorėt me definicion tė lartė (HDTV). Disa prej tyre tė mundėsojnė tė kapėsh imazhe dixhitale tė palėvizshėm, pra, me fjalė tė tjera, kanė njė aparat fotografik dixhital tė trupėzuar. Avantazhi kryesor i videokamerave dixhitale ėshtė lehtėsia e transferimit tė videove nė kompjuter, me qėllim modifikimi apo ruajtjeje.
Pavarėsisht rritjes sė numrit tė formateve tė rinj pa kasetė gjatė viteve tė fundit, formati mė i famshėm i kamerave dixhitale mbetet ende MiniDV, i cili ofron cilėsi tė lartė video dhe audio kundrejt njė ēmimi tė arsyeshėm. Ky i fundit ėshtė nė rėnie tė vazhdueshme; p.sh. linja MiniDV e Canon fillon nga njė ēmim rreth 25.000 lekė. Kasetat gjenden lehtėsisht nė treg dhe nuk keni pse tė shqetėsoheni nė rast se ju mbarojnė gjatė pushimeve. E ardhmja ėshtė e orientuar drejt videokamerave pa kaseta, si ato me disk tė ngurtė, DVD apo kujtesė tė lėvishme, por pėr momentin MiniDV kryeson klasifikimin.
Kamerat me DVD regjistrojnė direkt nė disk dhe nė shumicėn e rasteve kėta disqe mund tė shihen menjėherė nė njė lexues DVD-sh apo nė kompjuter. Por, tė tillė modele janė mė tė shtrenjė se ata me minikaseta dhe njė DVD bosh zakonisht kushton mė shumė se njė minikasetė bosh. Avantazhi i formatit me DVD ėshtė se DVD-tė nuk degradojnė pas leximeve tė shpeshta. Pėrdorimi i DVD-ve tė rishkrueshėm (DVD RW) tė mundėson ta shkruash 1000 herė tė njėjtin disk pa degradim imazhi. Kėto lloj kamerash pėrdorin portėn USB 2.0 pėr tu lidhur me kompjuterin.
Modelet qė po shėnojnė njė popullaritet nė rritje janė kamerat me disk tė ngurtė, tė cilat e ruajnė videon direkt nė njė disk tė ngurtė tė brendshėm. Ana pozitive ėshtė se kėto janė mjaft kompakte dhe sėshtė e nevojshme tė merren me vete minikaseta apo disqe bosh.
Kamerat dixhitale me kartė kujtese nuk para kėshillohen pėr tė apasionuarit pas videove familjare apo nė shoqėri. Megjithėse janė tmerrėsisht kompakte, ato janė tė prirura tė prodhojnė video me cilėsi tė ulėt dhe kanė kapacitet tė shkurtėr regjistrimi.
Nėse keni vendosur tė bleni njė videokamerė dixhitale, ja 5 veēori te tė cilat duhet tė bazoheni:
1.FormatiMiniDV ėshtė mė i liri, DVD ėshtė mė i thjeshti nė pėrdorim dhe mė i lehti pėr tu riprodhuar (pėr tu parė sėrish), disku i ngurtė ofron kapacitet ruajtės gjigand. Secili format ka epėrsitė dhe mangėsitė e veta, prandaj vini nė plan tė parė prioritetet tuaja pėrpara se tė pėrzgjidhni formatin.
2. Stabilizimi i imazhitStabilizimi automatik i imazhit e rrit dukshėm cilėsinė e videos, duke eleminuar dridhjet qė vijnė si pasojė e mbajtjes sė kameras nė dorė. Ka dy lloj sistemesh pėr stabilizimin e imazhit: optik dhe dixhital. Stabilizimi optik realizohet me anė tė sensorėve, ndėrsa ai dixhital bėn qendėrzimin e imazhit. Stabilizimi dixhital ėshtė i prirur tė reduktojė rezolucionin e pėrgjithshėm.
3. ZmadhimiKontrolloni shkallėn e zmadhimit (zoom) tė kameras qė keni ndėrmend tė blini. Ka shumė situata nga jeta e pėrditshme, ku ėshtė e pamundur ti afrohesh objektivit tė fokusuar aq sa dėshiron, ndaj edhe nė kėto raste vjen nė ndihmė zmadhimi.
4. FototVideokamerat qė kanė tė trupėzuar edhe aparatin fotografik janė shumė tė pėrshtatshme, pasi mjafton tė mbartni njė pajisje tė vetme. Pėr kėto lloj kamerash duhet ti kushtoni rėndėsi jo vetėm rezolucionit, por edhe faktit nėse ėshtė i pėrfshirė fleshi. Gjithashtu, kini parasysh se fotot zakonisht shkrepen me njė rezolucion me tė ulėt se ai i videokamerės.
5.SensorėtKa dy lloje sensorėsh: CCD dhe CMOS. Tė dy kontrollojnė mėnyrėn se si kapet imazhi nga kamera dhe, pak a shumė, tė dy ofrojnė tė njėjtėn cilėsi. Sensorėt 3CCD pėrfshijnė 3 sensorė CCD tė veēantė, tė cilėt kapin pėrkatėsisht ngjyrėn e kuqe, tė gjelbėr dhe blu, duke dhėnė si rezultat ngjyra tė gjalla dhe imazhe mjaft tė detajuar. Sensorėt CMOS janė mė tė mėdhenj se CCD-tė, prandaj thithin mė shumė dritė. Ata, gjithashtu, pėrdorin mė pak energji, prandaj disa prej modeleve mė tė fundit pėrdorin sensorė CMOS.
6.ZėriSigurohuni qė kamera tė ketė portė pėr mikrofon dhe pėr kufje, nė mėnyrė qė tė keni mundėsi tė monitoroni cilėsinė e zėrin dhe tė rregulloni problemet e mundshme. Disa prej modeleve tė avancuar pėrmbajnė tė ashtuquajturin kontroll manual tė zėrit (manual audio control), i cili mundėson gradimin e zėrit nė kanalin e mikrofonit. Kjo ėshtė mjaft e rėndėsishme, nė rast se ju duhet tė regjistroni njė concert, apo diēka me audio shumė tė lartė apo shumė tė ulėt.